Prieš akis - tik žvaigždės trys.
Svaigau nuo meilės, gal nuo aukščio...
Pavargusi princesė ir kvailys,
Ant stogo seno dvylikaukščio.
Prakalbinai erdves, o aš varžtus
Mums išsukau kairėj krūtinės pusėj, -
Prilipdėme gležnus sparnus
Ilgai augintai juodai musei...
Šįvakar vėl tik žvaigždės trys...
Tiktai akių nebeturiu, kur dėti, -
Nes niekas man neatsakys, kodėl,
Kai šokai Tu, aš palikau stovėti...