skiriamas Gutiai

Kulka įsikali į mėlyno betono luitą
ir šaknimis skverbiesi tu į mozės abėcėlę
tiktai kastuvais duobkasiai prabilę

bambažaizdę tau apibarsto pušų anglim
pas pastorių maldauji atleidimo
mylėta juk per daug ir sudėtingai

kišenėje nešeisi meilės burbulą išpūsta
ir savo nuodėmę dengei skiaute rytojaus
o šventas angelas tau liepia tarti amen

tu spjauni tris kartus per kairį petį
pagalbos nesulaukusi prie laiptų
baletą tobulai sušoksi ant apversto stalo, <p. s . kūryboje panaudotos Gutios mintys>