Vasaros prašymas

Vasaros dangūs- tarsi saulės jūra
liejas į žemę spindulių upe.
Vakarai susėda po jazmino krūmu,
smėly vaiko pėdas
apkrenta rasa.

PRIED:
Neskubėk, dar pabūk, -dar ne rugsėjis,
dar pieva kvepia gėlėm ir žole,
neskubėk, dar pabūk, -dar saulė vakarėjant
dangų nudažo avietine spalva.
Neskubėk, dar pabūk, -dar lapai nešoka
liūdno menueto tuščiame kely,
neskubėk, dar pabūk, -karščiau prašyt nemoku,
sustoki akimirkai, jei mane girdi.

Vakaro ramybė-tarsi šilko skraistė
švelniai apkabina sielą ir pečius.
Viską nulijęs, -rūpestį ir gėlą, -
krykštauja basas
vasaros lietus.