coffee mannas

sudėk ginklus nevykėle miegapele
nesuvarysi į mane nuodų
juodos kavos sprogmuo pažadina
ir stoviu jau ne vienas mūsų du

išsikasame apkasus virtuvėje
pakraunam amunicijos indus
armani jakobs inka turime
ištikimiausius pabūklus

pasiimam tolstojų į draugiją
peleviną užkarmintus radiohead'us
koks mūsų flangas mama mia
viens kitam sukame revoliucingus dredus

užtaisome cd grotuvo tanką
ateik prisėsk ir tu compadre
ištiesiu drebančią bet veiksnią ranką
tiek tau tiek protan neatėjusiai tuklutei madre

vartojam kavą regim peizažus
išsišakojusį ant parapeto hipną
nemiegam nes gyvenimas gražus
nepanašus į miego out'ą lipnų

po pusmečio gal kiek daugiau
miegapelė kapituliavo
bet nugalėjęs laimės neradau
gal kavos tirščiai mus apgavo

apčiupinėjau kūno liekanas akis
kaip fakelo šerdis raudonas
pažvelgęs veidrodin tariau
- ei mis
kodėl jūs panaši į makaronus

bet aš ne mis ir niekada ja nebuvau
buvau rubuilis principingas vyras
taip stengiausi kad save patį apgavau
dabar beapčiuopiu irzlius punktyrus

virtuvėj atsisėdau užu stalo
užsikaičiau vandens užsirūkiau
kaip piešiny mesje chagall'o
pasaulį kitą pamačiau

objektų begales kavuotų
išplaukusių beveik amoralių
tad sakiniu prastai artikuliuotu
sau priesaiką kasdien kalu

- jei užkaboriai tamsūs kelia siutą
lemputę galingesnę įsisuk
ir mielas bus tau savas butas
suspaustas tuščių principų berniuk