Kaip koks

Kaip koks iškyšulys gal sielos, gal ir kūno –
Krantai žali liūliuoja rugpjūčio spalvomis
Tokios keistos jungties su žmogumi nebūna,
O man snapu į lukštą kas naktį kalas vis

Ir priimu aš žmones atplaukusius iš tolo,
Ir leidžiu jiems statyti minčių palapines,
Ir stogą rūmo šviesų dengiu laukų atolu,
Kad meniškai sujungtų čia numegztas pynes

Ir retas tesugundo mane kartu keliauti,
Visokių popėrėlių primėto pakrūmiais.
Juk perlipom per kraują, šviesių rytojų liaudį
Bet iki šiol numirštam ir mylim neramiai

Iškyšulys, kaip pienas palietas namo asloj
Tai katės laižo godžiai, nušluosto nešvariai,
Jį dažo tūlas suodžiais, o aš kvėpuoju  alsiai,
Čia musės karaliauja ir ryja jas vorai

Pamėgo šį kampelį laukai plyni ir kalvos,
Ir ąžuolai žaliuoja, ir barsto čia giles
Man vis sunkiau pakelti iš jūros savo galvą
Ir mintį nuskraidinti į melsvumas gilias