Nebaisu

Žinau,
    koks nuopuolis širdy,
kai meilėje esi atstumtas,
bet mano meilė vyriškai šviesi,
dėkojanti,
            kad ir kiti
negali
        mylimų
                be mūšių
                          atiduoti.
Ir Dieve gink,
          jei kas žodžiu,
ar ašara paguosti sumanytų,
kad sunkiai sužeistas esu.
Laimingi miršta
neužmerkdami akių,
dėkodami
            už meilės
                        džiaugsmą
                              stebuklingą
ir už save,
kad jiems už tai
numirti nebaisu.