Atlaidiniai saldainiai. Iš ciklo „Nenuorama vaikystė“

nagi nagi?
panaginau pati save
ką tu dar parašysi?
ir nuaidėjus žadintuvo trenksmui
teisinga koja išlipau iš lovos
pripuoliau prie rašyk. lt
pasižiūrėti, gal kas nors
ką nors gražaus parašė
o, taip!
tada man nieko kito nebeliko
patikėkit, nieko kito nebeliko
tik nusikeikt kaip ... *
nors aš ligšiol visad buvau drovi
skaisti, tik nelabai jauna pamaiva

----[nuo čia skaitykite garsiai]----

svajonės išsisklaidė
susikroviau kraičio skrynią
tad imkite mane ir veskit
kur groja kontrabosas
kur groja kontrabosas
ir nebepykit ant manęs
ir nebepykit
geriau pakelkite aukštyn
raudono vyno taurę
arba bet ką, kas pasitaikys
po ranka arba po koja
ir kuo aukščiau
aukščiau, aukščiau
tik nemeluokite
nei man, nei sau
nei mokesčių inspekcijos inspektoriams
kurie ateis tvarkos daryti išsijuosę
o kai kurie iš jų net susijuosę
diržais išblizgintom sagtim
ir variu spindinčiom sagom

----[skaitykite skiemenimis, bet negarsiai]----

kaip gaila, kaip gaila
o, jergutėliau, kaip gaila
kad jau reikia liautis
liautis, liautis
dar būčiau rašius
rašius, rašius
be paliovos, be pabaigos
skambutis į duris
skaitovams reikia duoti peno


*Norėjau parašyti „traktoristui“, betgi ne visi traktoristai keikiasi. Yra ir tokių, kurie nesikeikia. Tačiau traktorių vairuoja visi. Turiu omenyje traktoristus. Šiaip tai jie geri žmonės, yra netgi geresnių už mano Gandribalijų.