Sugrįžimas

Pirštais į žemę.
Dvi saujas išplėštas
gniaužia stipriau,
kad odą, lytėjimo džiaugsmą praradusią,
smėlis išgraužtų,
o žvirgždas įaugtų į kaulą.

Tvirčiau delnus spaudžia.
Purvas kraujagyslėm skinasi kelią,
sparčiai sruvendamas apima plaštakas.
Iš ten besiverždamas gyslomis
pasiekia dilbius, alkūnes, žastus.

Dar kartą spūsteli gniaužtus:
veik žemės sultys užpildo krūtinę.
Kumščiai atlėgsta ir sminga į dirvą.
Raumenys rimsta, rankos drebėti nustoja.

----

Darganų plakamas, vėtrų nugairintas,
motinos syvais maitinamas kūnas
grimzta į dumblą palaimoje.

----

Gruodą užtraukia, speigo girliandos
saugiai įšaldytą guolį apkloja.
Glaudžiamas, mylimas ilsisi kūnas.