Vaisių niekaip neužmezga vėjų suluošintos obelys,
Ir negali užmegzti, nes šiemet nebuvo žiedų.
Mano sielos genėtojas šiandien į komposto duobę lįs -
Praeitis ten supuvo ir aš ten supūti žadu.
Tyloje įsiklausius išgirstum, kaip veisiasi amaras,
Bet nemėgsti klausytis, dėl to man šiek tiek neramu.
Dar viliuosi, jog šliaužiančios gedulo valkatos namą ras,
Nors žinau, kad tai kvaila - juk šliužai neturi namų.
Tampa velniškai liūdna, kai sodas apauga raganėmis.
Joms pakvipus, nostalgiškai mudu lig šiolei menu.
Angelams piemenaujant, nuklydę į vakarą ganėmės -
Tik sode jau tavęs nebėra - nebėra piemenų.