...

Todėl išlošk loterijoj. Bet ką:
taupyklę, piniginę ploną,
lengvai pavytusį balioną,
skarelę, kur didžiuotųs davatka,

išloški dėžę čekiško alaus.
Arba egzotišką kelionę.
Ar nuotrauką medalione,
ar gurkšnį oro vakaro tylaus.

Išloški ežerą miške ar vien
jo nendrėm švelnų smėlio krantą,
ar židinį, jau įkūrentą
kaip tikrą bilietą skaidrion erdvėn.

Ir susitaikymą su ta žvaigžde,
kurios nemato teleskopai,
išlošk – juk dar ir taip užlopai
skyles likimo pustuščiam ižde.

Ir dar bent vieną dieną – ji
lai bus bičiulis, o ne luošas
laukimas vėlei prasilošus,
laimėk, ir bus laikai toliau nauji.

Išlošk nors vieną valandą, kuriai
suknia saulėlydis tebūtų
ir, kol žvaigždynai be ribų, tu
jiems žemė, jie tavyj – naujakuriai.