Nusimazgosiu kojas
rytojaus pavėsy
nusnausiu poryt
užporyt atsikelsiu, tik žiū
laikrodis tyliai sustojęs
bandys budint mane, kad
pažaisčiau splėpynes
gegutės tikriausiai
pajunta pavasarį
iš pat ryto išgaudysiu
varnas, kad neleistų
drybsoti pavėsy, kai
kojose vien tik išskridę
paukščiai padvėsę
apdujus bandysiu išlošti
sekundę, tarpupirščiais
gegutes viliosiu sugrįžti
traukinio bėgiais sekiosiu
vagonus, kol kojas
nusimazgojusi į sapną
laimėsiu tas laiko slėpynes