Budėjimas

Tu budėjai, parimęs virš lovos,
Ir saugojai miego trapumą,
Tarsi žibančią gyvastį,
Kad neimtų bėgti naktin,
Nepaliktų manęs be žadėtos sapnų apgavystės.
Tau už nugaros griežė žiogai
Ir alsavimų pravirų lūpų
Pritarei jiems, lyg norėtum
Gyventi žolėj po langu,
Kas vakarą saugoti miegą,
Taip kaip sergsti ežerą žuvys
Ir vandens paviršiuj vaikštą čiuožikai.
Ar tai jiems ežeras meldžiasi?
Juk jie vandeniu eina pėsti,
Kaip kadais Jėzus Kristus.
Tu budėjai ir saugojai miegą,
Kol prisiminei pats mano miegas esąs
Gyvenąs po užmerktais vokais
Palaimingas ramumas.