šiaurė

Nakties tuštybėj
kaspinais mojuosim
gal nepamatys
motutė, suknia
ašarota plevensim
pro langą, atminimui
paliksim ašaras
ant josios delno
išbėgsim kasom
susikabinę
kad neatskirtų
begalybės bėgiuos
traukiniai
kurie tik
į šiaurę, bėgte
pasileisim nuo
kalno aukščiausio, kur
tėvas mūs brolį aukojo
blakstienas sudrėkinę
bandysime brolį
iš traukinio vaduoti
kuris tik į šiaurę
aukštyn