Kruvinoji Angelė

teko man kažkada pabūti mažu paukšteliu... sukti mažyčius jaukius lizdelius namo - vaiduoklio tuščiuos kambariuos... daug vaikų gyveniman išleidau... savo pienu išmaitinau, užauginau, mokslus baigti padėjau... štai vienas iš mano sūnų kone prezidentu tapo... būtų tapęs, tik vakarą prieš rinkimus žmoną pamylėti užmiršo... o toji ragana, pasirodo, buvo... prakeikė, nelemtoji, sūnų mano... lig šiol taksi automobiliu virtęs bevažinėja Vilniaus gatvėmis... nabagas mano...

o aš ką... kybau namo vaiduoklio palubėje... ir jau du mėnesius svajoju pasimylėti su vyru... tokiam likimui pasmerkė mane dvi jaunos mergiotės... irgi besilankančios name - vaiduokly. Paveikslą mano nupasakojo, sieloj kruvinai išraižė... vardą davė... nepagailėjo.

naktimis jos paprastai atslenka į mano namą - vaiduoklį... susikuria laužą vienam iš kambarių, vartoja sunkiai suprantamas mintis..
ir kalba apie Kruvinąją Angelę... juodaplaukę, juodaakę... paskrajojančią raudonmedžio karstu... ir priimančią svečius Užupio griuvėsiuos su dviem "fleškėm" kraujo...

na ir š... malu...