Rugpjūčio vasara

Ištrintos laiko plotmės
Nuogam, suglebusiam,
Dar vis alsuojančios
Rugpjūčio vasaros kūne.

Ji ištepta aptirpusiu vašku.
Visa:
Čia nuo galvos,
Čia ligi pėdų.
Norėjom juk,
Paslėpt raukšles,
Pažliugusioje
Vaško masėj.

Ikomponuotas senės veidas
Rėmuose,
Šalia tų,
Dar vis alyvomis
Alsuojančių naktų.
Jų lengvas vėjas
Neša:
Dejones,
Ir kvapą seno kūno.

Nesiklausyk ką kužda
Tau rugpjūčio vasaros naktis.
Geriau visiems sušuki:
-Mes, dar gyvi!
Išgerkime už tai
Geltono lapų vyno.