Išmoksti nuspalvinti plentą, mašiną ir dangų,
Gerokai gilesnį už duobę.
Duobę užverst sučiulptų ledinukų margais popierėliais.
Sėdi prie lūžusio burbulo, sprogusio rubiko kubo,
Burną prikimšęs tau taip reikalingų skeveldrų.
Girdis kaip girgžda išklerę žandikaulių vyriai,
Varva raudona dainelė ir vėjas
Užpučia langą.
Dėvėti tavo drabužiai yra man įdomūs, karaliau.
Nešvarios kelnytės, pripildytos jausmo ir polėkio.


Spindesys






















