Akis pramerkė rytas. Pusryčiai ant smėlio.
Ne ant žolės - žolė seniai išdžiūvo.
Todėl ant patiesalo jaukiai atsisėdu
Ir paragauju vynuogių bei sūrio.
Viršum galvos - diena. Pagausim saulę
Ir valgysim perpus tarytum apelsiną.
Lašus, ant lūpų likusius, surinksime į taurę
Ir saugosim iki rudens - paskui gaminsim vyną.
O vakarienę atiduosiu tiems, kurie ateina
Susmeigti peilių ir nutaikyt į mane patrankų.
Tu klausi - argi man tikrai negaila? -
Negaila. Valgykit. Tik nenukąskit rankų.


Arvena























