Pragaro liepsnose

DĖDĖ RAMŪNAS. Apie trisdešimties metų vyriškis. Visai jis ne dėdė, tiesiog taip yra vadinamas visų kiemo “infantilų”. Žiemą - vasarą avi “Converse’ais”. Geria “Kubuš” sultis. Nekenčia šunų. Gyvena antrame aukšte.
KAIMYNAS. Kvaištelėjęs priekurtis [tiksliau apsimeta tokiu] pensininkas. Kiekvieną naktį tarp 24.00 ir 1.00 val. kelia kažkokias apeigas Jėzaus Kristaus garbei [kankinamas nemigos], bet į bažnyčią nevaikšto. Gyvena trečiame aukšte [virš Dėdės Ramūno].
ŠUO. Šuo atklydęs iš gretimos gatvės. Veislė neaiški. Čia - tik stebėtojas.
BALSAS IŠ DANGAUS. Dievo balsas.
RADIATORIUS. Šiek tiek apsilupusiais dažais. Geras garso laidininkas.


PRADŽIA


I scena

Naktis. Senio apeigos prasideda.

KAIMYNAS.[gieda labai garsiai] Puuuuulkim ant keeelių visi krikščioooonys..! [puola ant kelių].
RADIATORIUS. Bum! Bum! Bum! [talžomas Dėdės Ramūno šluota, dar kartą] Bum! Bum! Bum!
KAIMYNAS.[apsimeta, nieko negirdįs, tik dar garsiau užtraukia. Tiesa, čia kiek susimaišo] Ištroškę dievo malooonės visi..!
DĖDĖ RAMŪNAS.[tyliai] Senas ožys. Galėtų apsieit ir be to “puolimo ant kelių”. Tinkas baigia nubyrėt nuo lubų.
RADIATORIUS.[vėl] Bum! Bum! Bum!
KAIMYNAS. [minutėlei nutyla].
RADIATORIUS.[dabar jau atgaline linkme]Bum! Bum! Bum! Bum! Bum! [įtartinai ritmiškai].
DĖDĖ RAMŪNAS.[praradęs viltį] Kas sakė, kad tenorai ir visokie kitokie virtuozai- išskirtinai jautrūs žmonės?
KAIMYNAS. Sveika Marija, malooonės pilnoooji..!


II scena

Laiptinė. Tarp antro ir trečio aukšto.

ŠUO.[miega, arba apsimeta miegąs].
DĖDĖ RAMŪNAS.[ kaimynui] Prašau Jūsų  liautis kasnakt giedojus. Matot, aš grįžtu iš darbo labai pavargęs. Noriu pailsėti.
KAIMYNAS. Pailsėsi, kai karste gulėsi!
DĖDĖ RAMŪNAS.[įsiutęs] Protezuotas akiplėša! Degradavęs inteligentas! Depresavęs “pijokas”! Kur tai matyta?! Šitiek nepagarbos!
ŠUO. [atmerkia vieną akį].
KAIMYNAS.[mandagiai] Tamsta, ar tik tu nebūsi  Golovskis?
DĖDĖ RAMŪNAS. Ką čia “pezi?” Koks dar Golovskis?
KAIMYNAS. Na, Golovskis iš Kazlų Rūdos.
DĖDĖ RAMŪNAS.[piktai] Ne!
KAIMYNAS.[susimąstęs] Aaa, vadinasi ne tu... Nebent meluoji...
DĖDĖ  RAMŪNAS. Ką?
KAIMYNAS. “Sabaka”
DĖDĖ RAMŪNAS. [sau] Nu nieko sau. Ne tik kurčias, bet dar ir trenktas.
KAIMYNAS.[tyliai] Sulauksi tu mano amžiaus, tai…
DĖDĖ RAMŪNAS. Tikiu, tikiu.
ŠUO.[jau abi akys atmerktos].
DĖDĖ RAMŪNAS.[tik dabar pastebėjęs šunį] Ir pasiimk savo šunėką. Myža ir myža po durimis.
KAIMYNAS. Tai sakai, myža…Klausyk, tai tu tikrai ne iš Kazlų Rūdos?
DĖDĖ RAMŪNAS.[sau] Dieve mano! Jis tikrai nenormalus.[kaimynui] Gi sakiau, kad ne!
KAIMYNAS. Tai sakai, myža... Aaa, įdomu. Bet šuo tai ne mano.[sau] Visi jie tokie, iš Kazlų Rūdos…
DĖDĖ RAMŪNAS. Kokie?
KAIMYNAS.[susinervinęs] Kokie, kokie! Myžniai, bedieviai, žydai! Ot tokie!
DĖDĖ RAMŪNAS. Taip gerai pažįsti šunis? [rodydamas į šunį] O aš galvojau, kad jis - mišrūnas.[nustebęs] O pasirodo, žydas!
KAIMYNAS.[įsidrąsinęs] Kvaily, aš apie tave kalbėjau.
DĖDĖ RAMŪNAS. Viršūnė! Ne tik priekurtis, trenktas, bet dar ir nacis!
ŠUO.[atsiliepia] Au au au!
DĖDĖ RAMŪNAS.[ištraukęs iš kišenės “Kubuš” butelį, sviedžia į šunį, bet pataiko  kaimynui į galvą].
KAIMYNAS.[sudejuoja] Ajajai…[nugriūna].
DĖDĖ RAMŪNAS.[persigandęs] Ką aš padariau?!
BALSAS IŠ DANGAUS. Nedorėli, tu užmušei artimą! Pragaro ugnis tedegina tave!
KAIMYNAS.[apsipylęs krauju] Ajajai, bet aš dar gyvas...
BALSAS IŠ DANGAUS. Tylėk, numirėli!
DĖDĖ RAMŪNAS. Bet jis, jis dar gy…
BALSAS IŠ DANGAUS. Amžinai gyvi tik nemirtingieji!
KAIMYNAS. O dangau! Kvieskit greitąją. Aš mirštu. Ajajai...
BALSAS IŠ DANGAUS. Kai du kalbasi, trečias tyli!
KAIMYNAS. Ajajai...
DĖDĖ RAMŪNAS.[išsigandęs] Gal tikrai iškviest reikėtų...
BALSAS IŠ DANGAUS. Ne tau, žemės kirmine, spręst, ko reikia, o ko ne!
ŠUO.[užmigo].
DĖDĖ RAMŪNAS. Iš tiesų…
KAIMYNAS.[be sąmonės].
DĖDĖ RAMŪNAS.[atsipeikėjęs] Bet kas tu toks, kad mums nurodinėji?
BALSAS IŠ DANGAUS. Aš - Dievas!
DĖDĖ RAMŪNAS. Aaa.[išsisukinėdamas] Tai gal aš einu miegoti. Rytoj anksti į darbą. Labos nakties, Dieve.[lipdamas laiptais aukštyn, paspiria šunį].
ŠUO. [suurzgia].
BALSAS IŠ DANGAUS. Labos nakties, žemės kirmine!
DĖDĖ RAMŪNAS.[pranyksta už buto durų].


III scena

Dievas, kaimynas ir šuo.

KAIMYNAS.[miršta].
BALSAS IŠ DANGAUS. Iš dulkės kilęs, dulke pavirsi!
ŠUO.[pritariamai] Au au!
BALSAS IŠ DANGAUS.[nieko nesusigaudydamas. Šuniui] Tylėk, myžniau, žydpalaiki, nes degsi pragaro liepsnose! [pasišalina].
ŠUO.[taip pat pasišalina].


PABAIGA