Piešiau paukščiui
sparnų vingį, kad
atpažinčiau jo
grakštų liemenį
besisukantį
drėgname nuo
paukščių
kvėpavimo rūke
liepiau vėjui
liautis kutenus
man pėdas
nes negalėjau
pajausti pėdsakų
sukrešėjusiuose
pelenuose išsiuvinėtų
plunksnomis
pradėjau jas rinkti ir
kištis į plaukus
tapau sudegusio
inkilo artistu
rausvu
apanglėjusiu snapeliu
kalenau į
savo pašto dėžutę
kurioje tik nustipę
karveliai
siunčia man laiškus iš
anapilio
pakilęs į raudoną
dangų troškau
pasiekti Dievą
ir paprašyti
jo nupiešti
sparnuose vingį
nepajutau kaip
pradėjau kristi
plast
plast plast
pajutęs žemę
supratau, jog
vaidinimas
pasibaigė