Šalta aušra romantiškokai

Rėmą radom medinį ramų
kotais ir ritėm į pusę mano
kur plačių žmonių ilgi
šėšėliai kabo ir saulė vis
į horizontą nert prisibijo
Dėl jaudulio  mus išvydus

nendrės dievus gieda,
mes į rankas spoksodami žvejo viltingo
raukšlėtas meistriškai apkalbas
pilam
žuvis kol išnirs.
Krust, raudona kepurė, krust
veidas šlakuotas akimis
tarsi ežerai dviese
atsisuko rodant atgal
į dažą mėlyną upėtakį
nardantį, pasvajot
liepiantį.