mano moteris

užsimetęs
gašlybių šleifą
supausi pakilios
moters iškilioj
krūtinėj
klausiau zvimbiančios
širdies
apčiupinėjęs vyzdžiais
gabaritų tėkmę
leidausi plaukuotomis
kopėčiomis
žemyn
norėdamas pasivyti
tankiai greitą
kvėpavimą
dirbtinį kvėpavimą

mano moteris sukniubo
pakėliau ją ir lyg
koks gelbėtojas
užkėliau ant viršutinės
lentynos
juk ir  lėlės
kartais
pavargsta