Užraktai

Aš ateinu - tu išeini,
Ir taip kasryt, kasvakar žaidžiam durimis
Nepastebėti, dar neištirti
Tarytum du paklydę meteorai,
Kurie galaktikoj tarp degančių planetų
Skirtingai skrieja, žiežirbas skirtingai mėto,
Ir niekada nesusitinka.
Tik kartais žvilgteli. Tarsi netyčia,
Tarsi labai norėtų susidurti,
Bet pabaigoj kaskart savaip užsirakinam
Ir liekam debesim eilių, minčių pritvinkusiais,
O gal tik liepom, kvepiančiom daugiau nei žydinčiom.
Mes pametam raktus nuo vienas kito užraktų
Ir nebėra nei ko, nei kur sugrįžt atsiprašyti,
Kai pavieniui gražiais, spalvotais žodžiais švytim
Ir keikiamės, kad šilumos neišgalim išskirti,
Tad kitąkart gal pakalbėkim prieš užsirakindami?