Seno žirgo malda

Akmuo į žolę
Sliekas į dangų
Jūra sudžiūsta
Ir virsta kalnu
Ugnis kūrenas
Ant seno balno
Žirgas užtroškęs
Lipa į kalną

Puola vėl kelias viršūnėj meldžias

      už žolę už slieką
      už seną kumelę
      sudegusį vabzdį
      ir mano tėvelį
      už gėlę rasotą
      ir uodą priplotą
      keliu aš kanopas
      į dangų kuprotą

purenki pagalves Dangaus Barzdočiau
čiobrelių arbatą prieš miegą jiems duoki