pasitenkinus

seilėjuosi
prieš boluojančias kolūkiečių šlaunis
drožinėju aptakias jų formas
liežuviu pliaukšėdama
praryju blakę
tegul bus vakarienė kandžių
išėstam skrandžiui
rūgteliu
išpučiu žandais Hirosimos kloną
pagelsta smilgų miestas
nuvilnija moliu
paslėpsnių linijos
nujaučiu
artėjantį rudens mėšlo vežimą
apšlapinu delnus
ir išeinu