Vincas - pensiono kilmingasis

Vėliausiai nueina miegot, bet atsikelia penktas.
Seniausias kaimynų rate prakaulus dėdė Vincas.
Tetulės iš gretimo kambario sako jis trenktas,
Bet man jis tik keistas žmogus – neįvertintas princas.

Pirmoji nubunda aušra, tingiai raivosi rytas,
Palangėm tipena rasa, čerpėm vaikščioja vėlės,
O penktas pakyla Vinculis iš lovos iškritęs.
Alzhaimerio krečiamas šnabžda kažką susivėlęs.

Gyvena palėpėj, kur, sakoma, mažos langinės.
Bet, žvelgiant iš lauko, langinių nėra – vien tik skylės.
Kai lietūs užlieja grindis, dėdė Vincas – banginis,
Užtroškęs skurdžioj seklumoj, nors iš hercogų kilęs.

Bet vakar gyventojai irzlūs dėl hercogo barės.
Nė karto anksčiau dėdė Vincas negrįždavo girtas.
Kaukšėdamas laiptais užlipo labanakt netaręs,
O šįryt skylėtoj palėpėj pabudo ketvirtas.