Prikelkite senovės dvasią

Perkūne, Patrimpai ir Pikuoli,
Dievai didingi ir seni,
Mūs protėviams padėjot,
Ir gynėt jų pilis
Kai puolė jas kryžiuoti šunys,
Naikino jų žemes...
Kodėl apleidot jas vėliau?
Kam leidot kęst pažeminimus ilgus?
Gal baudėt mus už Mindaugo veiksmus?
Išdavęs jus jis priėmė karūną...
Lietuva neteko milžinų,
O mums vėl reikia Vyčių, Vytautų,
Kestučių, tėvynės dvasią kritusią prikelkit,
Mus feniksais paverskit ir iš pelenų prikelkit...