Taip kvepia rožės

Tarp laikrodžio dūžių vaikštinėja sutrikus tyla,
Pro ciferblato langą moja praėjus akimirka
Tarp rožės žiedlapių vaikus užmigdžius
Lopšinės aidu namo sugrįžta.
O rožės taip svaiginančiai kvepia
Viską užmirštu iš rankų paleidžiu
Paskutines gyvenimo gijas kurias
Atsikirpau nuo tavęs.
Mediniu dalgiu šienauju vasaros karštį
Kuris įsikibęs beržo kasų klykdamas
Atsisako lengvai numirt.
O rožės taip kvepia,
Į pievą krentu be jėgų
Kaip narkomanas nori pauostyt klijų
Taip aš tarp rožių neriu
Išuostau jų raudonį, nuo mano
Prisilietimų plyšta šilkas žiedų,
O jos vis vien taip svaiginančiai kvepia.