Jo seilės tirpstantis sniegas
Bedimas pirštu į žaizdą
Per didelė trauka mūsų šiąnakt
Negalima sustoti palikti
Kai gula ant nugaros kūnas
Šis vyras iškosėja orą
Žvaigždynas aptraukia kaip žolę
Ir išlenda kiaurai mėsos
Ir kažkodėl taip norisi
Nueiti toliau nei už kampo
Sakyt daugiau nei šūdą
Matyti liūdniau nei rojų
Nes šiąnakt mėsa garuoja
Ir tavo žaizda užsitraukia
Svaigimas nuo vodkos svaigina
Pavasaris iškasa duobę
Bedimas pirštu į žaizdą
Aš noriu kad mes kaip visad
Uždustume tik įpusėję
Ir tavo išskyros tąsios
Kaip tirpstantis sniegas
Aš noriu kad mūsų nerastų
Aš noriu kad mūsų nežadintų
Ir kad nelankytų
Tie kur už stiklo
Pakraupę nuo šalčio neužkasti