***

Mažam tilteliui griūvant nenukritom
Už meteorų įsitvėrę ėjom
Dar padvejojom bet tikrai nejutom
Kaip įsilydę į metalą subyrėjom

Į tūkstančius nesuskaičiuojamų dalelių
Mėnulio atspindžius sulaužydami kritom
Pribiro mūs mažai mergytei iki kelių
Ji mėtė mus viršun ir nesulaukus ryto

Mėgino proporcingai sudėlioti kūnus
Dar nežinojo kad metalai oksiduojasi
Ir vieniša kaip po žeme lakūnas
Suprato ji kad uraganai atvirkščiai

Neatkartojami