laiminu vyrus ir moteris.
adomo giminę visą.
ievos giminę visą nevisą
giminę vilkės iš ievos
blužnies išvyniotą
mėlynėm ant kojų
ir pakrūmėm pavasarį
juodvarniams nusinešant veidą
gerai kad nemiršti kartais
miršti planuotai sutaręs
dieną iš rytmečio pusės
valtim vakaro link
stygom
pirštus susitvarstai
nudrėskęs odą velėnos
užmiegi.
užmerdėji
2.
paleisk mane kraujais
paupiu šitaip kai
tekantis kelias kelius
nusimušęs
į vienišumo kraštą nuskeltą
ir pjūvio nėra
tik kilpos iš dūmų
nakties peleninėje pleiskanos
Viešpaties
grubumas seilėtas švelnumas
seniai pasimiršęs
kertantis gulas
ir teka- - -
3.
kentėjimu sotus nebūsi
išdalinęs po žvakę visiem
sakai- melskimės
broliai ir seserys
ašakos upėje ir ežeruos
skalaujas.
diena paskraidymams
nors laikas pražilęs
nesutartas tiksliai
ir viskas spontaniškai
dygsta
lenda plyšiais
vapsvų rievelėm-
juoda/geltona
pražilęs- atrodo sakiau-
ir kumeliukas
ir dagtys išrautos
tik dantenos
visos vagelėm.
lyg sėjai ruoštųs
-------
4.
pamenu
tėvas medžių kamienus
baltai dažydavo
kad nepagraužtų.
vis stebėdavaus-
kaip spalva nuo pagraužimo
saugo.
baido skaidrumu ir
mirtimi alsuoja
o tėvas vis
kartodavo
mane supa moterys ir obelų šakas ramindavo
nuglostymu.
dar pamenu
katė tais metais
atsivedė kačiukų.
tėvas šakėm šiuos
užtvojo.
5. Ecce Homo
hs* hs
ir tuščia tavęs
tik šnypštimas
žvėries vaitojimas
pajutus parašą medžioklio
tarp šonkaulių
hs
džiūstant liepsnai vandens
užtėškus
purvyne besiraitantis
iš begalybėj gimstančio
šnypštimas tik
-----
ir rievės medžio
ketvirtą eilėraštį šiek tiek išgelbsti italiku pažymėta frazė, tai suteikia kūriniui galimybę turėti dar vieną interpretaciją, nes be jo tas kūrinys turėtų tik du sluoksnius. nors tafrazė vis dėlto yra neesminė ir turėtų būti, jei jau išskirta italiku, tikrai ypatinga. tokiu atveju geriau prisėsti ir pamąstyti apie kievieną frazės žodį. kaip apie vienetą ir kaip apie visumos atspindį. eilėraštis puikus (aš vis apie ketvirtą), bet vien išverstos emocijos pabaigai neužtenka.
o kad visi šitie kūrinėliai tarpusavy kol kas bendrumo neturi ryškaus, tai tikrai taip. geriau dėkit po vieną. ir mieliau skaityti, ir "susiguli".
pastabos:
1) Ar šitiek įmanoma perskaityti? Tėvai, šokai ant serialų ir tai kartojasi ir tai nėra gerai. Daug mieliau perskaityti vieną gerą dalį, nei 100 įvairių.
2) Nemotyvuotas tas italikas. Lyg norėtum kažką labai svarbaus, esminio išskirti, tačiau nei intonaciškai, nei semantiškai italiku išskirtos frazės neatrodo vertos išskyrimo (išskyrus ten kur tėvas). Tiesiog trūksta motyvacijos, to, kas yra poezija - energijos perdavimas, kontaktas. O tu vietomis energiją uždarai į tokį sandarų savo patirčių ratą, kad kitam labai sunku atrasti kažką sava. Tai negerai.
3)Geriausi tekstai (negaliu jų vertinti kaip vientiso, nes jie atskiri) man yra 2,3 ir 4. Ketvirtas išvis nuostabus - visų balų vertas, bet jam ne čia vieta - jis gyvena savo vieno gyvenimą ir su visais tais hs nesiriša, nesilieja savo jėga.
Trečio teksto labai stipri pabaiga, ji tiesiog prismaugia. Tai labai gerai. Jis irgi vertas būti atskiru kūriniu.
Antras - perkrautas. Nereikalingos aliteracijos, įvaizdžių perkrautai ir jis sunkiai valgosi, tarp dantų kimba. Todėl vertas trečios vietos.
Pirmo kūrinio labai gera pradžia, geras įsibėgėjimas, bet neproporcingai silpna pabaiga - tokia "be nieko". Jis irgi atskiras kūrinys.
4)Išvada: blemba, gerai čia viskas ir stipru, atmetus tai, kas nestipru :) Patarimas: išmesti "Ecce Homo", o likusiems suteikti teisę gyventi savo.
UŽ 4 DALĮ MANO DIDI PAGARBA IR SVEIKINIMAI. Resident good!
2 - ne. čiūvas, keisk formą :) bet rašai labai gerai. man patinka tavo stilius. ir 3 bišk pasirodė "nudrožtas" :)
visumoje man tinka, nežinau kaip kitiems :)
nerašysiu kiek balų duodu, bet vistiek su minusu :)