Tavo pirštų galiukais
nusvyra ruduo.
Lūpomis kalba vėjas.
Ištuštinęs puodelį kavos
pakyli.
Lyg skrendantis žiemoti...
Nes.
Nežinau, kada vėl tave pamatysiu.
Tik žinau, jog taip bus.
Tavo lūpomis:
„Ar nevėluoji“.
Dar ne, nes mano mintis sustoja
ties tavo besiblaškančio
žvilgsnio glamonėmis [gaudynėmis].