ir atsivėrė dangūs,
ir prapliupo liūtys,
ir nesiliovė tris pilnatis,
kai sukalei laivą
iš pūvančių rastų ir
sukvietei žmones
jie atsivedė gyvulius,
vanduo siekė kelius,
jie žiūrėjo į tavo
karščiuojantį veidą
ir nė vienas nelipo
ant denio
tu šaukei dvi naktis,
lietui pečius čaižant,
kol aplink liko vien
sraigės; nejautei kaip
traiškei jų kiautus
basomis kojomis
trečią dieną iškėlei
bures, išplaukei vienas:
- kokį didelį laivą
aš sukaliau, - sakei.
- ir koks jis tuščias - aidu
atliepdavo vandenys
naktimis tu
paklaikęs, nemiegi,
vis klausaisi pūvančio
laivo vaitojimo ir
vos tik sumerki
akis, matai:
jie atsivedė gyvulius,
vanduo siekia kelius,
jie žiūri į tavo
karščiuojantį veidą
ir nė vienas nelipa
ant denio