Ji išbridus iš baltų patalų
Ir nuo smilkinio sapną nuvijus,
Išsiriečia, kai glostai žvilgsniu,
Bet prisimena buvusius vyrus.
Jos trys žodžiai tereiškia „galbūt“,
Visus daiktus, kur padeda, randa,
Paliesta ji vis bando ištrūkt
Ir į kaklą nagus tau galanda.
Ji - laukinis sidabras, basa
Nepalieka ant grindinio pėdų,
Ir dažniausiai ginkluojas tyla,
Nes atėjo ne tam, kad kalbėtų.
------------------------------------
Ant palangės - šventi pelenai,
Peleninės kasryt pasirąžo,
Pamiršai, jai laiškų nerašai,
Tau tik rūkančios moterys gražios.