Samurajaus lopšinė

R.

pamiegok, šeimininke. Tavo sarginis šuva
dantimis įsikibęs atvilks sapno valtį:
tik trys yriai - ir atplaukta. baigės kova.
tu pasidavei. dabar man teks suvalgyt
visą dieną žudytus ne savo valia,
teks išgert visus prakaitus, springti nuo kraujo,
kurį tau nulaižiau susižeidus strėle.
nebijok, šeimininke, aš neiškeliauju.
tiktai kojas ištiesiu ties guoliu. barstau
sutemas tau ant veido nelyg lopšį supčiau,
taip jau dešimtis amžių: ne mano, bet tau.
tai naktinis drugys, šeimininke, nekrūpčiok.
neturiu aš kuo skųstis. tai kas, kad grimztu,
kad esu vien tik keršto dievų avataras.
bet jei ką, šeimininke, tik mostelk pirštu
ir, įšokęs į sapną, suplėšysiu tavo košmarą.