Turbūt kiekvienam suprantama toks elementarus dalykas, kaip karas. Senovės romėnai kovėsi kardais, vėliau žmonės išrado šaunamuosius ir griaunamuosius ginklus. Šių laikų tendencijose atsispindi masinio naikinimo ginklai. Bet apie viską iš pradžių.
__*Karo būtinybė
Žmonės iš prigimties yra žiaurūs ir savanaudžiai, egoistai. Jie pasiryžę kiekvieną perkąsti, ir tik tada, kai to negali, ar skatinami kažkokių papildomų tikslų, jie to nedaro. Ankstyvajame žmonijos raidos laikotarpyje, stipresnieji ir labiau agresyvūs rinkdavosi į krūbas, ir šitaip pasivadindavo valdžia. Savo centru skelbdavo pasaulį ar valdovą. Šie stiprieji, egoistai, susivieniję netikšos, primesdavo savo valią kitiems, aiškindami tuo, jog yra valdžia. Jiems tapo negana valdyti tik savuosius. Jiems reikėjo ir daugiau teritorijų, apskritai, jiems reikėjo nepasotinamos galios. Būtent karas ir yra vienos žmonių grupės (ji gali būti labai didelė) stengimasis jėga primesti savo valdžią kitiems. Apskritai, be karo būti negalime, tai užkoduota pačioje beprasmėje žmonijoje, ir būti kitaip negali.
__*Karo evoliucija
Žmonės taip priprato prie karų, kad be jų neįsivaizdavo savo gyvenimo. Ar galima teigti, jog dabar žmonės patobulėjo ir karo nebereikia? Visiškai ne. Kiekviena stipri, labai išsiskirianti rasė, tauta ar žmonių grupė gali vėl jaukti, kaip silpnieji įpratę sakyti: „Taiką“. Taikos nori tik silpnieji, kurie negali dalyvauti kare ar jame laimėti, taip pat ir nieko nepešdami iš jo. Ar mes galime kaltinti Ameriką, kad ji neteisėtai nukariavo Iraką? Visiškai ne. Tiesiog Amerika dabar yra labai galinga, jai reikia savo energiją išlieti, kaip kad reikėjo graikams, romėnams, arabams ar kryžiaus žygių dalyviams. Stipriam
nereikia apskritai su niekuo taikytis, su juo turi taikytis. Tad Amerika pagrįstai ir gyvenimiškai atlieka šią funkciją.
__*Vakarų demokratijos idėjos
Sustiprėjusi Amerika jau demokratijos, arba kitaip sakant, silpnųjų mėgstamą tvarką iškraipo. Tačiau Vakarų Europa, kuri yra silpna ir susiskaldžiusi, yra nepajėgi kovoti su didžiosiomis pasaulio jėgomis. Todėl būtent ji stengiasi koncentruotis į ekonomiką ir iškelti ją į pirmąją vietą. Vakarai netgi nekalba apie savo išmanytąją Rusiją, ant kurios Amerika šitaip niršta. Kodėl? O būtent dėl to, kad Vakarų Europa labai priklausoma nuo Rusijos, o Amerika čia gali vadovaudamasi savo nepriklausomumu reikšti visiškai nevertas pastabas.
__*Ar bus trečiasis pasaulinis karas?
Po 1918 metų pralaimėjimo, žurnalistas vieną teorietiką paklausė, kiek ilgai mes mėgausimės ramybe ir taika? Šis atsakė į klausimą klausimu.
- Kiek laiko reikės jauniems žmonėms užaugti nuo šios dienos?
Žurnalistas atsakė, jog jo manymu susiformavęs žmogus yra maždaug 19 metų. Tuomet teorikas jam pasakė:
- Tiesa. Būtent tada karas ir prasidės.
To išvada yra tai, jog žmonės pamiršdami karo įvykius, sotindamiesi idėjomis apie jį iš televizijos ar filmų, stengiasi tuo tik ir pasitenkinti. Tačiau stiprieji linkę dar savo mąstymą išreikšti ir veiksmais. Tiesa, dabar mums trukdo masinių ginklų sąvoka, kuri liudija tai, jog nei pergalės, nei pralaimėjimo pasiekti neįmanoma. Būtent tai žinodama, Amerika puolė Iraką, nes šis negalėjo operuoti masiniais ginklais. Tai prieštarauja teiginiui, jog Amerika puolė Iraką būtent dėl tokio pobūdžio ginklų. Žinodama, kuo tai galėtų baigtis, ji nebūtų to dariusi.
__*Kaip galime vertinti karą?
Apskritai, karo vertinti negalime. Jis tiesiog žmogaus prigimtinio egoizmo išraiška, savosios valios primetimas kitiems. Karo užuomazgos atsiranda mažam vaikui bėgant praskelta nuo smūgio galva bėgant kaimo takeliu ir baigiasi žygiuojant kruvinomis Stalingrado gatvėmis. Tad kaip matome, karas - tik didesnės galios pyktis, ir visiškai nesiskiria nuo paprastų muštynių. Skiriasi tik mastas.
__*Kaip galime vertinti karo asmenybes ir tai, kas lieka iš jų po karo?
Karo variklis, iš esmės, ir yra tie autoritetai, kurie yra labiausiai egoistai iš visų kitų. Daugelis šiuolaikinės demokratijos žmonių reiškia nepasitenkinimą Hitleriu ir Stalinu ir jų totalitariniais režimais. Čia šios temos neaptarinėsime, nes jai skirtas visas ketvirtasis nagrinėjimas: „ Žmonių valdymo tipai ir vadai“