Iš ciklo „Karališka“

Sužavėki mane kaip tą kartą
kai saulėtekis vyšnias bučiavo
ir pražydę linų ežerai
ryto valandą piešė miražą
įsiveržk į mane tarsi viesulas
savo žodžių skaidria lavina
kai pavasarį pievoje žaidžia
rugiagėlės ir pienių pūkai
nežadėki man sapno spalvoto
anei rūmų didybės pilnų
tik karūną į šalį padėki
ir išeikim ieškoti namų