ir įskilęs langas. taip tankiai aptrauktas dulkių bei voratinklių, kad neįspįsta nė saulės spindulys. užtat mėnulio čia apstu. aš jį nusipiešiau ant aptrupėjusios sienos. ir ką? ogi vieną naktį jis pradėjo šviesti. iš pradžių labai blausiai, o vėliau pamažu įsidrąsino. maža to - netgi pradėjo keistis: delčia, jaunatis, priešpilnis, pilnatis. debesų nepiešiau, todėl niekas jo neužstoja. ir šviesos man pakanka. o per pilnatį netgi galiu skaityti. ir rašyti. bet dažniausiai užtenka tik stebėti šėšėlius - stalo, kėdės, savo. nes iš šešėlio daug ką gali pasakyti. ypač apie žmogų. kartkartėm susimąstau - koks būtų katino šešėlis? žvirblio? Jūsų? o koks paties mėnulio šešėlis?
kada nors šalia mėnulio nupiešiu vyšnią. žydinčią. arba ievą - jos labai svaigiai kvepia. o geriausia - jazminą. arba viską kartu. dar būtinai alyvų, kaštonų ir liepų.
paskui nupiešiu tiltą. tik ne per upę, o per didelį rūku aptrauktą ežerą. rūkas toks, kad nebus matyti kito tilto galo, o gal jo ir išvis nėra.
būtinai nupiešiu žuvį. tik jos niekas nematys, nes ji tūnos ežere. kaip ir vandenžolės, besiplaikstančios apie Jūsų kojas.
ir dar nutapysiu žibintą. seną gatvės žibintą. Jūs sakot, netinka prie idiliško ežero vaizdelio? bet man gražu. tiesa, jis bus toks senas, kad net nešvies. juk užtenka mėnulio šviesos. o žibinto man reikia todėl, kad jis meta labai gražų šešėlį.
tik visa tai - vėliau. dabar neturiu kreidos, teptukų, dažų... ir šiaip - pavargo ranka, kol nupiešė mėnulį. ir pats pavargau.
todėl kol kas liksiu Jums sutręšę rėmai. ir įskilęs langas.
...todėl kol kas liksiu Jums sutręšę rėmai. ir įskilęs langas. Todėl jau pats laikas į senelių namus. Nėra ką veikti, tamstai, šioje bankrutuojančioje padangėje. O gal tai todėl, kad rašoma devalvuotos sąmonės įtakoje?
gal ir gražu, bet lyg ir kartėlis toks pasilieka, nes atrodo, kad tiesiog visi Rimo mėgstami simboliai surinkti ir sulipdyti, o pagrindinė idėja tiesiog, atleiskit už žodį, "nuplagijuota" iš:
„Praėjus vakarui ilgėtis
aplinkui ims visi daiktai
ant sienos nusipiešiu skėtį
ir pasislėpsiu, o lašai
lietaus bels į duris, į langus<..>“
aišku gerai, kad jaunoji karta, perskaičiusi tokį, galbūt pasidomi kas tas Rimas Burokas.
Atitempsiu lampiolą gal geriau tiks:)
Rėmo/griaučių savoką labai plačiai galima interpretuoti.
Dar suabejojau tilto įvaizdžiu....,bet čia mano priekabas.