septintas

Praėjus vakarui ilgėtis
aplinkui ims visi daiktai
ant sienos nusipiešiu skėtį
ir pasislėpsiu, o lašai
  lietaus bels į duris, į langus,
  sakysiu jums - manęs nėra...
  ir rankomis suspaudęs galvą
  po skėčiu lauksiu, kol žiema
ateis ir taps širdis tuščia,
tokia tuščia, kad mėnėsienoj
aš žaisiu su savim per žiemą
slėpynes apleistam name.