[Mąstau.. tyloje.. dūmai]

Gražiai ateina ir nueina
Baltų dienų – naktų šešėliai blausūs

Minčių sūpuoklėse sūpuojasi vienatvė
Gražiais drabužiais aprėdyta fėja.

Kandiklis dantyse, o rankos pirštinėtos
Slaptos aistros nerodančios suknelės.

Ištirpstančios ore juostelės dūmų,
Pakvipusi erdvė su šleikštuliu kalbėjimo.

Sučiauptos lūpos bučinio neruošia.
Ir vėl akyse baimė pasiduot.

Su siuntiniu atėjusi svaigi glamonė
Prabėgusi, lyg bėgių traukinio nušveista.

Nepasiilgusių dvejonių nerami buveinė
Nurengus sielą, kūną pasilieka.