Šizoidas

Atsispindi Aš plevenimas nuo lūpos plėvės
Palašas sukausto kritusią blakstieną
užkonservuoja liūdną žodį

Nemigdau minčių minties galvos
neužklojęs link moters
sklinda kaip mažytė glinda
Tik mažas plyšelis sulig nosies šnerve
stebėti tamsesnį nakties plotą.

Sapnų sapnas kur mano sapnys plojas
Iškišta pėda maitina tamsesnį
nakties plotą greta gulto.

Įmigus kritesys praduria
ausies bugnelio kurtesį
Vėl girdžiu Kristi
kliedesį krisu raižomą.