Naktinėjimai

I naktinėjimas

visi sumigę.
ir mergaitė mano miega.
tik aš vienas būdrauju
į kaimynų pavienes šviesas-
rūkau.
arbatos garuos šitaip
tykiai
skleidžiuosi ir šypsaus.
kartais bijau savo juoko
per daug dirbtinai
jis skamba lyg
votimis apėjęs ir įrėmintas
burnos horizontalėm

kitų bėdas savy
deginau nelyg savas.
rūkydamas. džiūdamas
kaip kaktusas spygliais į
saulę smėliu į akis.
būdavo-
kliedėdavau šventaisiais
Viešpačiu ir angelais
spygliuotom rankom maldai
vakarinei
-laukiu tekstų ateinant
basom. panagėm. stiklinėm.

visi-
ir mergaitė- - -

kaip čia neišprotėjus

II naktinėjimas

mes kaip šunys
po sueities sukibę
plėšiam kiekvienas
į savo pusę
prisiminimams skylant
primargintoj drobėje
siamo dvyniai tryniais
lūpų kampuos nuvarvėję
ir kapsi
liepsnai garuojant
kvėpavimas tavo paviršium
užspaustas lukštais lupenėlėm
varnų kauleliai maiše
numylėti
brendant su rūbais į ežerą-
šiandien žaidžiam Ganytoją
po dugno akmenis ganomės
atsiskyrę

palaimintos kenčiančios avys-
jų vilna švelniausia

III naktinėjimas

savęs plakimu
išgryninti sielą randais
kūno niežuliu nesiprausus
ištisą amžių.
galbūt ilgiau.
iš aklųjų vasaros
pro langą iššokęs
tavo pėdų raukšleles
visas
pražilimu pažinęs plunksnomis
išrašęs
keistais balsais- -

Vaikai, neįpraskite rūkyti-
tai kenkia valstybei.
19: 00 lis gervėmis

kai mano augliai
galvoje gardenijom pražys-
tekėsiu ir šypsosiuos
ir gėlės apvarvėjusios vašku
niekad nepavirs drugiais.
patalai nekeisti šimtą metų.
galbūt ilgiau.
nugara pragulom iškiurus
švokštimas gulint
savo drėgmėj

-ką tau atvesti,
kunigą?

Viešpatį už parankės