Pabudmetis suvėlė plaukus,
Pernykštėj žolėje šiurena,
Net balos – plačios telkšios balos,
Ir tos pavasarį srovena.
Aukštielninkas guliu – matau, kaip plaukia,
Girdžiu – jau pirmą kartą gieda.
Pabudmetis prie mano kojų
Putotom lūpom žiemą ėda.


Drukis
















