Geltonų pienių kilimai kraštus puošia dulkėto žvyrkelio
Žmonės keisti – kibirais, matyt, girdo karves pavasary.
Įstrigo į atmintį tavo alsavimas,
Žolės kvapas, plaukuose pasiklydo
Ach tas pavasaris - svaigina lengvo pluošto sijonais...
Juk savo širdies su agurkais į stiklainį nekiši!
Todėl pasimetęs skubi, taip noris pagauti tą stingstantį žavesį
Nekantriai vaškines figūras laižai akimis,
Nes tarpupirščiais bėgantis laikas
Daugiau nesugrįš...


Tiesiog Vidas









