Užmerktų akių pasaka-prišikas

Jei turėčiau nors naktį raukšlėtą,
basomis bėgiotų obuoliai sode
kol gyvačių rūbai ugny pleškėtų
patvorio prišikas neregėtų nieko-
nieko, tik Tave.

O žibintas tyliai riaumotų
išskleisdamas juodas bures
ir Egėjus išlipęs iš jūros
luošę raganą ves-
tų, kurie dar neminėti
neužmirš.

Ir jei rupūžės skruostai nubalę,
o varnalėša apšerkšnijus rasa,
vienišas prišikas ant valstybės
delno nemato nieko-
nieko tik Tave-
Pasaka!