galėčiau pasišvęsti (motiejui)

tą vakarą
visi krimtos,
kad  - -

toksai tyras
it stygos lyros
buvo jo pašaukimas -
keliaut ir leisti
mėtas pasaulin,
kad metams praėjus,
kur dobilas pievos
vis mažas lakstys,
pakasti po
samanom.
asfaltu ir
sparnais boružių dabintom.
o gi tikrai
jis tai darė -
ir kas-nakt
ir kas-dien ir kas
(man iš to).
  o taip, jis mėtė
  mėtas.
vakarais kur
suradęs vainikuotus
namus, jis
užgiauždavo knarkiančią
tylą
ir pagriebęs už
pirštų galiukų mergystes
vakarėjant gamino ledus.
(o iš tikro-tikrųjų, kaip
faktai tikrumo byloja,
motiejus šoko. -
tylųjį tango).
  o aš vis kasas auginau
  ir augdavau. -
  ir kas-nakt
  ir kas-dien.
tai taip ir keliavo motiejus
savo pašaukimą kituos
sėdamas
ir mėtų ir mėtų ir mėtų
daigus manyje kūnydamas.
o, motiejau, užlieki
šventu vandeniu tyrų.
aš pasišvęsiu.