apie atsiminimus

Ruduo šlepsėdamas guminiais batais
Geltonu vasaros taku
Pajudina nekaltą pienės pūką,
Raudoną braškę ir tą laužo dūmą.
Stiklinę mėnesieną
Ir žvaigždes,
Ir dar kregždes,
Pakilusias aukštai,
Tam, kad suraižytų dangaus žydrynę...

Galbūt tie krintantys mažyčiai lašeliukai-
Tai gabalėliai skaldyto dangaus
Vis krentantys iš ten,
Kur lėkė kregždės, žinodamos,
Kad kada nors sugrįš