Kai savo medį surasiu
kursim sodą kartu
viena nebenoriu, padėsi?
Gims obelys, vyšnios,
akacijų krūmų vainikų pavėsy
paslėpsim vaisius,
kad saulėj nedžiūtų, norėsi?
Sūpuosim vaikus savo rankom - lopšiais
kamienais liečiant viens kitą
bitės medų ragaus – už tai dūgs sutartinę
vyniosis metų ūgliai aukštyn
ir žemyn – sveikins žolę
nustebusią
leisim drėgme jai vilgyt
vaisius mūsų medžių draugystės
vitražui spalvų išsiliejus
derlių padėsim nurinkti
vaiskiai tapytą geltoną
raudoną – tiek laiko brandintą
tujų gyvatvorėm saugant
nepaliestą soda – ne mišką
plantacija virsim, norėsi?