Melodrama

Mes tylim – vaidina dangus
Spalvingą jausmų  melo (?) dramą.
Be grimo vaidmuo, nebylus,
Gražus, bet ne tavo, ne mano.

Parausta vakarė aistra,
Pažyra lietingi pasažai,
Tai skleidžias, tai jau nebėra.
Man daug, tu sakytum – per maža.

Į atgailą bąla  dangus,
Nuo šalčio staiga prablaivėjęs.
Pravirksta ir plėšos už du
Sulaužytas priemiesčio vėjas.