Filosofas ir gaidys

Čia labai grubiai AXX filmų festivaliui. Daug veiksmo ir vaizdo detalių praleista, nes dar nesugalvota.
http: //www. axx. cc/lt/disp. php/lt_news_2. Tema - GĖRIS. Jiems reikia netgi ne scenarijaus, o vieno puslapio apimties
sumanymo - filmo santraukos ar kažko panašaus.  

FILOSOFAS  IR  GAIDYS

Aš esu... filosofas... tiek pagal profesiją, tiek savo gyvenimo būdu...
Šiaip mes, filosofai, visi daug kalbame... Ir mums, kaip išsilavinusiems žmonėms, normalu, kad mūsų klausomasi... Juk ne kiekvienas turi ką išmintingo pasakyti.
Visai neseniai nutiko turbūt svarbiausias dalykas mano gyvenime. Aš tapau tikrai laisvas! Galų gale išsilaisvinau iš savo seksualinės priklausomybės! O tai yra didžiausias GĖRIS kūrybingam filosofui.
Grubiai šnekant, man dingo erekcija.
Žmona gana keistai sureagavo į šį neeilinį įvykį. Netgi, sakyčiau, liguistai. Gėda apkalbėti, bet ji keliskart bandė man įbrukti erekciją skatinančių tablečių... Blogiausia, kad ėmė vis nervingiau manęs klausytis. Ji aplamai nustojo girdėti, ką aš šneku. Esu 100% įsitikinęs, kad mano žmona visą gyvenimą mane apgaudinėjo! Ji tik sakėsi suprantanti, ką kalbu. Pasirodo, ji net nežinojo pagrindinių filosofinių sąvokų... tokių kaip TIESA, PRASMĖ, GĖRIS...
Nutiko tai, ko ir tikėjausi. Vieną dieną, grįžęs iš mokslinės konferencijos Piarnu mieste Estijoje, žmonos neradau. Ji išėjo, pasiėmusi visą mūsų šlamštą... ji susirinko vien daiktus, man palikusi knygas. Ir dar... kambary kaip namie vaikštinėjo didžiulis senas GAIDYS. Turbūt kerštaudama nupirko. Kad turėčiau su kuo pasišnekėti.
Priėmiau tai kaip iššūkį.
Filosofas ir gaidys. Mes pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių teko susipažinti, vėliau jau gerai žinojome vienas kito įpročius ir bandėme prisitaikyti vienas prie kito: aš visada buvau pelėda, jis, žinoma, gaidys... Bet po kiek laiko aš net pradėjau žiūrėti TV, o gaidys... jis nustojo mane žadinti rytais ir pragysdavo tiktai vidurdienį.
Vieną dieną pastebėjau, kad jis puikiai supranta, ką sakau. Mes netgi šnekėdavomės iki paryčių...
Buitis? Ką buitis?... jis - paukštis, ne žmogus - visada darydavo po savimi. Aš ėmiau miegoti ne lovoj, aš miegodavau ant didžiulės knygų krūvos. Dėl stipraus kvapo, kurio, pasirodo, neima joks oro gaiviklis, aš vis rečiau išeidavau iš namų.

Gaidys neseniai nudvėsė. Aš nejučia nustojau kalbėti. Taip kartais nutinka filosofams. Man pakako TV. O vakar, pamatęs nuogą vyrą, pajutau erekciją.
Mano butas šiandien tuščias ir švarus. Neliko ir dvokiančių knygų. Jau sėdžiu ir laukiu kažko vakarais, lyg kokia moteriškė. Kuri nudirba dienos darbus, atsisėda ir laukia... kol pasirodys stebuklingas kažkas ir įkalins jos širdį dar stipresniam laukimui.
Taip, savęs pažinimo džiaugsmas yra nuostabus dalykas!
Žinoma, truputį liūdna vienam. Bet mano liūdesys šviesus. Manau, kad liūdintys yra laimingi. Bent jau buvo laimingi, jei turi dėl ko liūdėti.
Toliau? Aš dar tikrai nuveiksiu ką nors... ką nors tokio, ką prisimindamas dūsaučiau laimingas.
Nusuku veikiantį TV į sieną. Išeinu iš namų. TV dar girdisi reportažas apie paukščių gripo aukas.
Manau - persirgau.
Vien tik ligos daro žmones ypatingais.
Ką čia paukščių gripas ar filosofijos maras. Slapčia ieškau kitos įdomios ligos.
Ech, jau tos madingos kelionės.


Bandysim mestis į komandą saite www. kinomanai. lt

Ei, literatūržmogiai, kas blogai??? Laiko taisymams dar yra:)