Ten. Vienoje tylos minutėje.

                          ten
  pripučiamos gatvės pieno orchidėjų
palipusios kopėčiomis šviečia žibintuose
  apkarpytais pakelės stulpų šešėliais
      prašalaitį savo siluetais gundo

                          ten
šalimais drugys pavirtęs skėriais raudonais
    saldžiausią kaštonmedį bando įkąsti
      nuvytę kaštonai krisdami žemėn
  miesto skėriam naują ambroziją ruošia

                          ten
gintaro gatvių laiptai slepiasi muilo burbule
      pėdas glosto tyliai šypsodamiesi
    pėdos pailsėti sustoja laikmečiuose
    ir klauso afrodiziakų laibų svajonių

                          ten
      gumines kaladėles vaikai dėlioja
    smėlio tunelius besijuokiant rausia
  kastuvėliu iškasa miegančius pažadus
        vieni kitiems ant kaklo kabina

                          čia 
                  daugiau nieko
        tik penkios minutės gausmo
          vienoje tylos minutėje